Aprašymas

Teisės aktų portalas parengtas kaip projekto „N-Lex“ dalis, bendrai finansuotas pagal Europos socialinio fondo administracinių gebėjimų ugdymo veiklos programą.

Jo paskirtis yra:

• tobulinti viešos prieigos prie teisės aktų paslaugas;
• suderinti nacionalinius standartus su ES standartais. 

Šią sistemą administruoja Teisingumo ministerija, ji suteikia galimybę:

• susipažinti su daugiau nei 150 000 norminių aktų (išleistų nuo 1989 m., taip pat su svarbiais teisės aktais, išleistais iki 1989 m.);
• naudotis išplėstinės paieškos galimybėmis pagal įvairius kriterijus: akto rūšį, numerį, metus, išleidimo datą, paskelbimo datą, paskelbimo rūšį, išleidusią instituciją;
• tikslinti paieškos rezultatus naudojant tokius kriterijus, kaip konkretus terminas (arba visi konkretūs terminai) teisės akto pavadinime arba tekste;
• peržiūrėti paieškos rezultatus ir rūšiuoti juos pagal svarbą;
• susipažinti su visais teisės aktų pakeitimais;
• peržiūrėti norminių aktų pakeitimus;
• peržiūrėti norminių aktų turinį ir nustatyti, ar jie dar galioja;
• susipažinti su konsoliduotosiomis norminių aktų redakcijomis pagal naudotojo nurodytas datas.

Duomenų bazė atnaujinama kasdien, atsižvelgiant į teisės aktų naujienas.

Teisės aktai

Rumunijos teisės sistemą sudaro toliau aprašyti teisės aktai.

• Konstitucija – aukščiausios galios Rumunijos įstatymas. Konstitucijoje reglamentuojama Rumunijos, kaip nacionalinės, unitarinės ir nedalomos valstybės, struktūra, įstatymų vykdomosios, leidžiamosios ir teismų valdžios, taip pat valstybės institucijų, piliečių ir juridinių asmenų tarpusavio santykiai.
• Konstitucinius įstatymus priima steigiamoji valdžia, t. y. tuo tikslu išrinkta ir sušaukta steigiamoji asamblėja.
• Pagrindiniai įstatymai reglamentuoja valstybei ypač svarbias sritis, pvz., valstybės sienas, Rumunijos pilietybę, valstybės herbą ir valstybės antspaudą, nuosavybės ir paveldėjimo teisės normas, referendumų rengimą ir organizavimą, nusikalstamas veikas, nuosprendžius ir bausmės vykdymo taisykles, Aukščiausiosios magistratų tarybos, teismų, prokuratūros ir Auditorių rūmų struktūrą ir veikimą, nuo valdžios institucijų nukentėjusių asmenų teises, nacionalinį saugumą, vyriausybės institucijų struktūrą, politines partijas.
• Paprastieji įstatymai reglamentuoja visas kitas pagrindinių įstatymų nereglamentuojamas sritis. Paprastuoju įstatymu negali būti iš dalies keičiama ar pakeičiama aukštesnės galios teisės norma, pvz., pagrindinis įstatymas arba Konstitucija.
• Specialiais atvejais (tarp parlamento sesijų) tam tikros sritys, kurias nustato parlamentas, gali būti reglamentuojamos vyriausybės potvarkiais. Tokie potvarkiai priimami remiantis specialiu įgaliojimo aktu, laikantis tame akte nustatytų apribojimų ir sąlygų. Nepaprastosios padėties atvejais vyriausybė bet kuriuo klausimu gali priimti nepaprastosios padėties potvarkius, jei mano, kad tai būtina.
• Vyriausybės sprendimuose nustatoma, kaip turi būti veiksmingai įgyvendinti įstatymai, ir įvairūs kiti organizaciniai jų įgyvendinimo aspektai.
• Centrinės vyriausybės administracijos priimti teisės aktai (įsakymai ir instrukcijos) priimami tik remiantis įstatymais, vyriausybės sprendimais bei vyriausybės potvarkiais ir siekiant juos įgyvendinti.
• Autonominių administracinių institucijų aktai.
• Vietos valdžios administracijos (apygardos tarybų, vietos tarybų, Bukarešto bendrosios tarybos) priimti teisės aktai reglamentuoja vietos valdžios institucijų kompetencijai priskiriamas sritis.