Légifrance – tai informavimo internetu apie Prancūzijos teisę viešoji paslauga. Už šią paslaugą atsakingas vyriausybės generalinis sekretorius, o jos teikimu rūpinasi Teisinės ir administracinės informacijos direktoratas.
Interneto svetainėje Légifrance pateikiami:
Šioje svetainėje pateikiami visi Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje nuo 1990 m. paskelbti tekstai. 1947–1989 m. paskelbtų teisės aktų pateikiamos tik nuorodos ir faksimilės.
Naudojantis paieškos formomis galima atlikti paiešką įvairiose teisės aktų duomenų bazėse. Atsižvelgiant į ieškomo teisės akto pobūdį ir į vartotojo poreikius galima atlikti įvairių rūšių paiešką: paprastą, išplėstinę arba teminę.
Įstatymai
Įstatymai yra bendros, neskirtos konkretiems asmenims ir visiems taikomos teisės normos. Juos priima Parlamentas (Nacionalinė Asamblėja ir Senatas), pasirašo ir paskelbia Respublikos prezidentas. Jie skelbiami Oficialiajame leidinyje.
Potvarkiai
Potvarkiai – tai teisės aktai, kuriuos priima vyriausybė, kad galėtų imtis savo programai įgyvendinti būtinų ribotą laikotarpį galiojančių teisinių priemonių.
Potvarkiai gali būti priimami, jei Parlamentas yra priėmęs įstatymą, suteikiantį įgaliojimus leisti tokius teisės aktus. Jie priimami išskirtinėmis aplinkybėmis. Juos priima Ministrų taryba, o pasirašo Prancūzijos prezidentas. Potvarkius reikia pateikti ratifikuoti Parlamentui, o tada jie turi tokią pat galią kaip įstatymai.
Dekretai
Dekretai yra bendri arba individualūs (t. y. skirti vienam asmeniui, pvz., susiję su jo paskyrimu) teisės aktai, kuriuos leidžia vykdomoji valdžia (Prancūzijos prezidentas ir ministras pirmininkas).
Jie gali būti dviejų rūšių: autonominiai dekretai, kuriuos Konstitucijoje nustatyta tvarka priima ministras pirmininkas ir kurie nepriklauso Respublikos prezidento kompetencijos sričiai, ir taikymo dekretai, kuriuos taip pat priima ministras pirmininkas ir kuriais tikslinamos įstatymų taikymo sąlygos.
Įsakymai
Ministro pirmininko įgaliojimu ministrai, prefektai ir merai gali leisti savo kompetencijos sričių teisės aktus, kuriuose nustatomos įstatymo taikymo sąlygos. Įsakymai gali būti ministerijų, tarpministeriniai, prefektūrų arba savivaldos organų.
Sprendimai
Sprendimus priima nepriklausomos administracinės institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė informacijos priemonių ir laisvių komisija arba Telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucija.
Nutarimai (pranc. délibérations)
Šis terminas prancūzų kalba reiškia ir procesą, kai kolektyvinė institucija, prieš priimdama sprendimą, tiria ir svarsto tam tikrą bylą, ir to svarstymo rezultatą, t. y. priimtą sprendimą. Svetainėje „Légifrance“ galima rasti nepriklausomų administracinių institucijų priimtus nutarimus.
Aplinkraščiai ir nurodymai
Šie dokumentai neturi reguliavimo vertės. Jais tik duodami nurodymai administracinėms tarnyboms, visų pirma ministerijoms, kaip taikyti įstatymus ir dekretus, arba aiškinama tam tikrų nuostatų įgyvendinimo tvarka. Tik patys svarbiausi iš jų skelbiami Oficialiajame leidinyje.
Poveikio tyrimai ir pranešimai
Tai parengiamieji dokumentai, kuriuos ministrui pirmininkui ar Prancūzijos prezidentui parengia įvairios ministerijos.
Poveikio tyrimai skelbiami kartu su įstatymų projektais. Tai daryti privaloma pagal Konstitucijos 39 straipsnį ir pagal 2009 m. balandžio 15 d. pagrindinį įstatymą.
Pranešimai pridedami prie dekretų ir potvarkių, kurie pateikiami patvirtinti ministrui pirmininkui ir Respublikos prezidentui.
Nuomonės
Nuomonės – tai konsultacijų su tam tikru asmeniu ar institucija apžvalgos. Svetainėje „Légifrance“ pateikiamos įvairių ministerijų (pvz., nuomonė dėl kolektyvinės sutarties pratęsimo) ir nepriklausomų administracinių institucijų nuomonės.
Įstatyminiai dekretai
Įstatyminiai dekretai galiojo 1924–1958 m. Tai teisės aktai, kuriuos gavusi Parlamento leidimą ir šiam juos ratifikavus priėmė vyriausybė, siekdama pakeisti ar panaikinti teisės aktų nuostatas. Nuo 1958 m. juos pakeitė potvarkiai.